- pėsčiais
- pė́sčiais adv. Kv žr. pėsčiomis: Kryžeivis iškėlė jį (Patriką) iš žirgo, vienog pėsčiais dar it ansai levas mirdamas grūmės su kryžeiviais S.Dauk. Keistutas, pėsčiais dar nukirtęs žirgą Vindekeno, norėjo patį prisiekti S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.